Straipsnyje teigiama, kad supratumo sociologija siekia paaiškinti visuomenės gyvenimą ne natūralistiškai, bet humanistiškai. Supratumo sociologijos metodologinių pagrindų vienas kūrėjų W. Dilthey siekė kurti visuomenės aiškinimo teoriją, kuri būtų nepakanti nuo patyrimo atsietoms abstrakčioms konstrukcijoms, neignoruotų individualybės bei subjektyvumo vaidmens istorijoje, socialinį gyvenimą traktuotų istoriškai, būtų kritiška istorinio proto atžvilgiu. Sociologija turi visuomenę tirti ne stebėtojiškai, kaip šalia žmogaus egzistuojančią išorinę būtį, bet matydama ją iš vidaus. Vidinis žvilgsnis į save, kartu ir į kitus yra supratimas. Sociologijos išeities taškas yra gyvenimo filosofija. Supratumo sociologija grindžiama įsitikinimu, kad būtent teorija gali atskleisti socialinio gyvenimo paslaptį. Tokiu būdu teorijai suteikiama galia kurti socialinę realybę. Būdama tokia galia, teorija tampa nepajėgi paaiškinti istorinę realybę, o kartu ir save pačią, sutapatindama individo ir visuomenės istoriją. W. Dilthey'aus supratumo sociologija yra teorinė konstrukcija, nepaliečianti praktinių daiktinių visuomenės gyvenimo pagrindų.
