Tradicinės ontologijos humanizacija M. Heidegerio filosofijoje
-
Jonas Repšys
Publikuota 1976-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1976.18.5643
PDF

Reikšminiai žodžiai

Martinas Heideggeris
ontologija
būtis
egzistencija
prasmė

Kaip cituoti

Repšys J. (1976). Tradicinės ontologijos humanizacija M. Heidegerio filosofijoje. Problemos, 18, 54-72. https://doi.org/10.15388/Problemos.1976.18.5643

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama tradicinės ontologijos humanizacija M. Heideggerio filosofijoje. Autorius teigia, kad svarbus faktorius, sąlygojęs M. Heideggerio filosofijos antropologinę kryptį, buvo nerami Europos visuomeninė situacija, vis labiau ryškėjantys žmogaus susvetimėjimo bei nuasmenėjimo simptomai. Jo manymu, visa Europos filosofija nuo Platono ik F. Nietzschės pasirodė pamiršusi būties problemą, ją iškraipiusi, būties analizę pakeitusi esamybės analize. Nagrinėjama M. Heideggerio Dasein samprata: tai specifinė žmogaus esmė, jo atvirumas sau ir pasauliui, arba tiesiog egzistencija. Aprašoma žmogiškosios būties egzistencinė analitika, kuri yra žmogiškosios būties aiškinimas, remiantis jos modusais – egzistencialais. Glaustai aptariami rūpesčio, buvimo pasaulyje, parankumo, sambūvio, projekto, globos, baimės, kaltės, sąžinės, ryžto egzistencialai, mirties, neautentiškos egzistencijos (das Man) sampratos. Nuasmenintasis, arba netikrasis, žmogaus buvimo pasaulyje būdas – tai individų niveliacija ir susvetimėjimas. M. Heideggerio fundamentinė, arba žmogiškoji, ontologija yra individo moralinio-psichologinio apsisprendimo filosofinė teorija, kurioje fenomenologiškai aprašomas žmogaus buvimas pasaulyje.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.