Straipsnyje morfologiškai analizuojami lietuvių kalbos žargono priesaginiai prieveiksmiai (127), atrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Analize siekiama nustatyti sistemiškas morfologines ypatybes, tarties ir kirčiavimo adaptacinius ypatumus. Žargoninių prieveiksmių priesagos -ai vediniai, kurie kilę iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių, yra suklasifikuoti pagal pamatinių žodžių priesagas. Klasifikacija pradedama nuo dariausių priesagų ir baigiama mažiau dariomis. Kiekviename poskyryje yra aptariamos tarties ir kirčiavimo adaptacinės ypatybės. Atlikta analizė nurodo, kad prieveiksmių morfologinės ypatybės yra perimtos iš rusų kalbos ir specifiškai transformuotos. Tarties ir kirčiavimo adaptacinės ypatybės yra nulemtos lietuvių kalbos teritorinių dialektų bei bendrinės kalbos pagal tam tikrus dėsningumus. Žargoniniams prieveiksmiams būdingas sistemiškas šaknies balsio diftongizuotas [e], [ie] varijavimas, taip pat lietuvių kalbos žargonybėse balsiai [i], [u] variantiškai gali būti adaptuoti kaip ilgieji. Priesaginiai hibridiniai prieveiksmiai, adaptuodamiesi lietuvių kalbos sistemoje, dažniausiai išlaiko pamatinių žodžių kirtį.