Moters įvaizdis Pirmosios Lietuvos Respublikos periodikoje
Straipsniai
Gabija Bankauskaitė-Sereikienė
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2012-04-25
https://doi.org/10.15388/Respectus.2012.26.15413
PDF

Reikšminiai žodžiai

moteris
įvaizdis
konservatyvumas
modernumas
periodika
reklama

Kaip cituoti

Bankauskaitė-Sereikienė G. (2012) „Moters įvaizdis Pirmosios Lietuvos Respublikos periodikoje“, Respectus Philologicus, 21(26), p. 71-85. doi: 10.15388/Respectus.2012.26.15413.

Santrauka

Šiuo darbu siekiama papildyti I Lietuvos Respublikos kultūros, reklamos istorijos, moters sampratos tyrimus. Analizuojami 1920–1940 metais publikuotuose periodiniuose leidiniuose „Naujoji romuva“, „Moteris“, „Naujas žodis“ spausdinti straipsniai ir reklamos, skirti moterims. Aptariamas tradicinės visuomenės dalies pageidautas moters vaizdinys, kurį didele dalimi formavo Lietuvių katalikių moterų draugija laikraštyje „Moteris“. Patriarchalinė visuomenė moterį norėjo matyti kaip dorą, kuklią, pamaldžią, sveiką ir natūralaus grožio, puoselėjančią tradicijas šeimos motiną. „Naujojoje romuvoje“ ir „Naujame žodyje“ atsiskleidė Vakarų kultūros padiktuotas laisvamanės lietuvės įvaizdis. Jo pagrindas – kūno kultas, madingumas, išorinis grožis, asmeninė ir seksualinė laisvė. Šaltinių tyrimas parodė, kad labiausiai moterų individualumas, tapatumas, aktyvumas atsiskleidė visuomeninėje, kultūros ir meno srityse. Jos suteikė moterims ne tik mokymosi ir emancipacijos galimybių, bet ir saviraiškos erdvę, progą atverti vidinį pasaulį, formuotis visapusišką pasaulėvoką.

Wizerunek kobiety w periodykach wydawanych w okresie I Republiki Litewskiej
Niniejszy artykuł jest przyczynkiem do szerszych badań kulturoznawczych, poświęconych historii reklamy i wizerunkowi kobiety w okresie I Republiki Litewskiej. Przedmiotem analizy są artykuły i reklamy przeznaczone dla kobiet, publikowane w latach 1920–1940 na łamach pism „Naujoji romuva”, „Moteris” i „Naujas žodis”. Omówiono pożądany wizerunek kobiety, lansowany przez tradycyjną część społeczeństwa iw dużej części kształtowany przez Litewskie Towarzystwo Kobiet Katolickich za pośrednictwem czasopisma „Moteris”. Społeczeństwo patriarchalne chciało widzieć kobietę jako osobę cnotliwą, skromną, pobożną, zdrową, onaturalnej urodzie, jako kultywującą tradycje matkę rodziny. Pisma „Naujojiromuva” i „Naujas žodis” propagowały podyktowany przez kulturę zachodniąobraz kobiety wyzwolonej. Jego istota zasadzała się na kulcie ciała, podążaniu za modą, dbałości o wygląd zewnętrzny, wolności osobistej i seksualnej. Z badań źródłowych wynika, że indywidualność i tożsamość kobiet znalazły swoje uzewnętrznienie głównie w aktywności społecznej, kulturalnej i artystycznej. Stwarzały one kobietom nie tylko możliwości nauki i emancypacji, ale i przestrzeń dla autoekspresji, dawały sposobność do ukazania świata wewnętrznego i budowania wszechstronnego światopoglądu.
SŁOWA KLUCZOWE: kobieta, wizerunek, konserwatyzm, nowoczesność, wydawnictwa periodyczne, reklama.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.