Reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūrio į pacientų saugios kultūros dimensijas vertinimas
Slauga. Mokslas ir praktika viršelis 2023 T. 4. Nr. 7 (319)
Mokslinis recenzuotas straipsnis
Evelina Mamčenkovaitė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Lina Spirgienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Publikuota 2023-07-14
https://doi.org/10.47458/Slauga.2023.4.18
PDF

Reikšminiai žodžiai

pacientų sauga
reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai
saugos kultūra

Kaip cituoti

Mamčenkovaitė, E. and Spirgienė, L. (2023) “Reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūrio į pacientų saugios kultūros dimensijas vertinimas”, Slauga. Mokslas ir praktika, 4(7 (319), pp. 1–7. doi:10.47458/Slauga.2023.4.18.

Santrauka

Tikslas – nustatyti reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų požiūrį į pacientų saugios kultūros dimensijas.

Metodai. Vykdyta anoniminė anketinė apklausa 2022 m. balandžio–birželio mėn. dviejų ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Tyrime dalyvavo 156 slaugytojai. Anketa sukurta tyrimo autorių, remiantis leidiniu „Mančesterio pacientų saugos pagrindai“ (Manchester Patient Safety Framework Acute).

Rezultatai. Universitetinį išsimokslinimą turintys slaugytojai dažniau nei neturintys universitetinio išsimokslinimo sutiko, kad jų skyriuje atsakingai žiūrima į pacientų saugos problemas (atitinkamai n = 52; 96,3 proc. ir n = 93; 95,9 proc., p = 0,05), kad skyriuose vyrauja teisingas supratimas, kodėl būtina pranešti apie nepageidaujamus pacientų saugos įvykius (atitinkamai n = 51; 80,0 proc. ir n = 80; 51,0 proc., p = 0,04).

Neuniversitetinį išsimokslinimą turintys slaugytojai dažniau nei universitetinį išsimokslinimą turintys slaugytojai nurodė, kad jų skyriuje nuolat vertinamos rizikos, susijusios su paciento sauga, ir ieškoma būdų, kaip pagerinti kokybę (atitinkamai n = 92; 93,9 proc. ir n = 43; 79,6 proc., p = 0,02), kad įvykę nepageidaujami pacientų saugos įvykiai nėra vertinami kaip galimybė apkaltinti slaugytoją ar kitą personalą (atitinkamai n = 62; 64,6 proc. ir n = 25; 46,3 proc., p = 0,04). Neuniversitetinį išsimokslinimą turintys slaugytojai dažniau negu slaugytojai su universitetiniu išsimokslinimu sutiko, kad skyriuje nėra vyraujančios kaltinimo kultūros (atitinkamai n = 65; 67,7 proc. ir n = 25; 46,3 proc., p = 0,02), dažniau praneša apie potencialius nepageidaujamus įvykius (atitinkamai n = 26; 48,1 proc. ir n = 58, 61,1 proc., p = 0,01).

Išvados. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai pakankamai dėmesio skiria paciento saugos, sistemos klaidų ir individualios atsakomybės bei nepageidaujamų įvykių registracijos ir geriausios praktikos dimensijoms. Tačiau universitetinį išsimokslinimą turinčių slaugytojų nuomone, darbo vietoje dar nepakankamai vertinama rizika, susijusi su paciento sauga, ir ieškoma būdų, kaip pagerinti kokybę, trūksta saugos kultūros.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 > >>