LIETUVOS UNIVERSITETINIO AUKŠTOJO MOKSLO POLITIKOS IŠŠŪKIAI
ŠVIETIMO POLITIKOS IŠŠŪKIAI
Jo Ritzen
Rimantas Želvys
Publikuota 2014-01-01
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2014.33.4395
PDF

Reikšminiai žodžiai

universitetai
aukštojo mokslo politika
didesnių galių suteikimas

Kaip cituoti

Ritzen, J. ir Želvys, R. (2014) LIETUVOS UNIVERSITETINIO AUKŠTOJO MOKSLO POLITIKOS IŠŠŪKIAI, Acta Paedagogica Vilnensia, 33, p. 9-16. doi: 10.15388/ActPaed.2014.33.4395.

Santrauka

Professorial Fellow of International Economics of Science,
Technology and Higher Education
United Nations University Maastricht Economic
and Social Research Institute on Innovation and Technology
Address: Keizer Kareplein 19, 6211 TC Maastricht, the Netherlands
Tel. (31) 043 3884439
E-mail: Ritzen@merit.unu.edu

Profesorius socialinių mokslų (edukologijos) habilituotas daktaras
Vilniaus universiteto Edukologijos katedra
Universiteto g. 9/1, tel. (370) 5 266 76 26
El. paštas: rimantas.zelvys@f.vu.lt

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos universitetinio aukštojo mokslo politikai iškylantys iššūkiai ir kintamas universitetų vaidmuo, formuojant XXI amžiuje absolventams būtinas kompetencijas. Aptariamos šiuolaikinių absolventų įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybės ir studijų pertvarkymas, siekiant formuoti reikiamas kompetencijas. Tam būtina suteikti universitetams didesnių finansinių ir vadybinių galių. Nevyriausybinė organizacija „Didesnių galių suteikimas Europos universitetams“ analizuoja valstybės vaidmenį, lemiant universitetų struktūrą ir veiklą. Pagal šios organizacijos 2008 metais atliktą vertinimą, Lietuvos universitetai, palyginti su kitomis Europos šalimis, turėjo daug mažiau finansinės autonomijos, šiek tiek mažiau politinės autonomijos ir kiek daugiau nei vidutiniškai organizacinės autonomijos. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos mokslui skiriama BVP dalis yra maža. Moksliniai tyrimai nėra koncentruojami tose srityse, kur Lietuva galėtų būti sąlygiškai konkurencinga. Studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose ir įgijusių aukštojo mokslo diplomą procentas Lietuvoje yra aukštesnis už Europos vidurkį. Kita vertus, užsieniečių, studijuojančių Lietuvoje, procentas yra nedidelis. Lietuva taip pat pasižymi mažu darbo produktyvumu (šiek tiek daugiau negu 50 proc. vidurkio), mažas yra intelektinės veiklos darbuotojų procentas, ir atitinkamai mažas BVP, sukuriamo vienam gyventojui, procentas (maždaug trečdalis vidurkio). Straipsnio pabaigoje pateikiama Lietuvos universitetinio aukštojo mokslo politikos tobulinimo siūlymų.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.