Tarptautinė darbo organizacija, įkurta 1919 metais, dar prieš 20 metų atkreipė dėmesį į slaugytojų darbo sąlygas, slaugą ir sveikatą. Slauga – viena iš profesijų, kurios atstovams kyla didžiausia rizika patirti nugaros traumas.
Viena pagrindinių prevencinių priemonių, siekiant išvengti slaugytojų nugaros pažeidimų, – pagalbinių priemonių naudojimas bei darbo aplinkos aprūpinimas ergonominėmis priemonėmis. Slaugytojų darbo vietoje turi būti daug ir įvairių priemonių, kurios apsaugo slaugytojus nuo traumų [1]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra išskiria kelias rizikos veiksnių grupes, kurios turi įtakos slaugytojų sveikatai. Tai yra su darbu susijusi rizika (monotoniški judesiai, fizinės jėgos naudojimas, nepatogi kūno padėtis), su pacientu susijusi rizika (sunkus pacientas, nejudrus ir t. t.), rizika, susijusi su aplinka (slidūs darbiniai paviršiai, ribotas plotas ir t. t.) bei kita rizika (žinių stoka, netinkama apranga ir avalynė ir kt.) [2]. Tyrimo tikslas – išanalizuoti traumas, kurias patiria slaugytojai, keisdami pacientų padėtį. Atliktas kiekybinis tyrimas anketavimo būdu, jo dalyviai – slaugytojai, dirbantys Utenos miesto sveikatos priežiūros institucijose. Slaugytojai dažniausiai susiduria su įvairaus pobūdžio patempimais – nugaros, juosmeninės dalies bei pečių juostos raumenų. Slaugytojų patiriamos traumos atsiranda dėl papildomų priemonių ir žinių, kaip taisyklingai kelti pacientą, stokos.