Dabartinės studentų nuostatos mokantis užsienio kalbų ir pedagoginis bei psichologinis јų formavimas

Santrauka

Straipsnyje aptariamos kai kurios teigiamos užsienio kalbų mokymosi nuostatos aukštosiose Lietuvos mokyklose, pedagoginės psichologinės problemos ir būdai teigiamai studento nuostatai mokymo procese formuoti. Straipsnyje apibendrinami rezultatai eksperimento, kurį atlikome siekdami patikrinti studentų nuostatas, suvokti jų veiklos, poelgių psichinius mechanizmus, jų formavimąsi, dėsningumus mokantis užsienio kalbų, taip pat kai kurias pedagogines ir psichologines šių nuostatų formavimo sąlygas. Eksperimente dalyvavo 133 Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto I-IV kursų ir 67 Chemijos fakulteto, taip pat 122 Vilniaus technikos universiteto įvairių fakultetų studentai. Palankios nuostatos suformavimas pedagoginiame procese pagristas D. Uznadzės ir jo mokyklos (A. Prangišvili, L. Imedadzės ir kt.) teorija; studentų nuostatai tirti taikėme C. Osgudo ir I. Linharto skales. Iš tyrimų matyti, kad siekiant sudaryti palankią mokymosi nuostatą reikia sistemingai formuoti individo vidinę poziciją, vidines asmenybės sąlygas, pastovų teigia- mą „reakcijų sindromą" pedagoginei, kalbinei veiklai, mokymo turiniui ir procesui, dėstytojui, specialybei ir garantuoti tris nuostatos reguliavimo, sudarymo lygius: kognityvinį, palankų emocijų ir veiklos. Atlikti 322 studentų svetimos kalbos mokymosi nuostatos tyrimai. Iš jtĮ galima spręsti, kad dabar dėstytojo pedagoginės veiklos įtaka palankiai nuostatai formuotis yra minimali. Nė vienas iš apklaustų studentų neįvardijo savo užsienio kalbų dėstytojų kaip palankios nuostatos kūrėjų. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados ir pedagoginės rekomendacijos studento teigiamai nuostatai mokantis užsienio kalbų formuoti ir reguliuoti.