Santrauka
Straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buities, darbo, tautosakos, papročių – veikusių tradicinę ugdymo raidą, reikia išskirti krikščionybės priėmimą (1375) ir raštijos gimtąja kalba atsiradimą Lietuvoje (1547). Ikikrikščioniškajam periodui būdingas glaudus žmogaus ryšys su gamta, papročiai ir žodinė tradicija. Vaiko nenutrūkstamais santykiais su natūralia aplinka formavosi pažiūros, idealai, pasaulėžiūra, atitinkanti to meto pasaulio suvokimą. Pagoniškojoje Lietuvoje tikrovė, kasdieninio gyvenimo faktai buvo „įvilkti" į magines, ritualines formas. Krikščionybė iš esmės pakoregavo pasaulėžiūrinius akcentus: vietoje daugelio garbinimo objektų iškeliama Dievo meilė kaip svarbiausioji liaudies ugdytoja. Įvedus krikščionybę, pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūros sąveikos procese kito požiūris į gyvenimo, ugdymo tikslus, žodinės tradicijos, šeimos tradicijų, ugdymo metodų paskirtį. Atsiradus spaudai gimtąja kalba, liaudies pedagoginė mintis pasipildė nauju turiniu. Nesant rašytinių šaltinių, liaudis per amžius atmintyje saugojo įvairių gyvenimo sričių žinias ir patyrimą, kurį perdavė kitoms kartoms. Spausdintas žodis pakeitė iš esmės šią praktiką, sudarė naujas sąlygas pedagoginei minčiai plisti. Liaudies pedagoginė išmintis plačiai atsispindėjo istorikų, etnografų, tautosakininkų (L. Jucevičiaus, S. Daukanto, M. Valančiaus) darbuose. Autoriai iškėlė tradicinio ugdymo idėjas ir patyrimą: gimtosios kalbos reikšmę, tautosakinę išmintį, sveiką gyvenimo būdą ir jo įtaką vaikui, šeimą kaip papročių, tradicijų puoselėtoją ir saugotoją, dorinių savybių – dievotumo, teisingumo, sąžiningumo, darbštumo ugdymą liaudies pedagogikos priemonėmis, pavyzdžio, pamokymų dorinę reikšmę.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Aušra Rutkienė,
Elena Trepulė,
Nuotolinis suaugusiųjų mokymas(is) mokymosi visą gyvenimą kontekste
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 23 (2009): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Gražina Čiuladienė,
Antanas Valantinas,
Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo gairės: ką atskleidžia kritiški tėvų atsiliepimai apie ugdymo procesą
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 37 (2016): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Liudmila Rupšienė,
Ramutė Kučinskienė,
Mokinių adaptacija naujojoje mokykloje
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 17 (2006): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Stasė Valatkienė,
Džono Diuji pedagoginė sistema
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 3 (1996): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Nomeda Černiauskaitė,
Alternatyvi mokykla: samprata ir kriterijai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 29 (2012): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Robertas Bartaševičius,
Vilija Targamadzė,
Bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo politika: sąvokinės erdvės kontūrų brėžtis
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 28 (2012): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Rūta Girdzijauskienė,
Aida Norvilienė,
Gražina Šmitienė,
Liudmila Rupšienė,
Mokinių įsitraukimo į mokymąsi naudojant skaitmenines priemones stiprinimas
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 49 (2022): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Lilija Duoblienė,
Postmodernios minties reikšmė švietimo kaitai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 22 (2009): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Dalia Marija Stančienė,
Juozas Žilionis,
Karolingų renesansas: mokyklos ir ugdymo bruožai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 17 (2006): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Aušrinė Gumuliauskienė,
Evaldas Taputis,
Komandinis darbas švietimo organizacijoje: pedagogų požiūris
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 15 (2005): Acta Paedagogica Vilnensia