Santrauka
Straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buities, darbo, tautosakos, papročių – veikusių tradicinę ugdymo raidą, reikia išskirti krikščionybės priėmimą (1375) ir raštijos gimtąja kalba atsiradimą Lietuvoje (1547). Ikikrikščioniškajam periodui būdingas glaudus žmogaus ryšys su gamta, papročiai ir žodinė tradicija. Vaiko nenutrūkstamais santykiais su natūralia aplinka formavosi pažiūros, idealai, pasaulėžiūra, atitinkanti to meto pasaulio suvokimą. Pagoniškojoje Lietuvoje tikrovė, kasdieninio gyvenimo faktai buvo „įvilkti" į magines, ritualines formas. Krikščionybė iš esmės pakoregavo pasaulėžiūrinius akcentus: vietoje daugelio garbinimo objektų iškeliama Dievo meilė kaip svarbiausioji liaudies ugdytoja. Įvedus krikščionybę, pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūros sąveikos procese kito požiūris į gyvenimo, ugdymo tikslus, žodinės tradicijos, šeimos tradicijų, ugdymo metodų paskirtį. Atsiradus spaudai gimtąja kalba, liaudies pedagoginė mintis pasipildė nauju turiniu. Nesant rašytinių šaltinių, liaudis per amžius atmintyje saugojo įvairių gyvenimo sričių žinias ir patyrimą, kurį perdavė kitoms kartoms. Spausdintas žodis pakeitė iš esmės šią praktiką, sudarė naujas sąlygas pedagoginei minčiai plisti. Liaudies pedagoginė išmintis plačiai atsispindėjo istorikų, etnografų, tautosakininkų (L. Jucevičiaus, S. Daukanto, M. Valančiaus) darbuose. Autoriai iškėlė tradicinio ugdymo idėjas ir patyrimą: gimtosios kalbos reikšmę, tautosakinę išmintį, sveiką gyvenimo būdą ir jo įtaką vaikui, šeimą kaip papročių, tradicijų puoselėtoją ir saugotoją, dorinių savybių – dievotumo, teisingumo, sąžiningumo, darbštumo ugdymą liaudies pedagogikos priemonėmis, pavyzdžio, pamokymų dorinę reikšmę.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Elvyda Martišauskienė,
Mokytojų požiūris į gebėjimus kaip profesijos kompetencijų dėmenį
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 24 (2010): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Simona Kontrimienė,
STUDENTŲ ADAPTYVAUS IR NEADAPTYVAUS PERFEKCIONIZMO IR PATIRTO AUKLĖJIMO STILIŲ RYŠYS
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 33 (2014): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Asta Kiaunytė,
Dalia Puidokienė,
Dialogas kaip ugdomasis susitikimas socialinio darbo kontekste
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 27 (2011): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Snieguolė Vaičekauskienė,
JAUNESNIŲJŲ PAAUGLIŲ POŽIŪRIS Į DOROVINES VERTYBES
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 34 (2015): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Jogaila Vaitekaitis,
STEM ugdymas: nuo Sputniko iki mergaičių skaučių
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 43 (2019): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Lijana Gvaldaitė,
Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos modelis
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 12 (2004): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Gediminas Merkys,
Daiva Bubelienė,
PROFESINIO PERDEGIMO ĮVEIKA IR HOBIS: MOKYTOJŲ APKLAUSOS DUOMENYS
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 31 (2013): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Leonas Jovaiša,
Pasaulietinio ugdymo tikslai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 1 (1991): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Jonas Ruškus,
Dainius Žvirdauskas,
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchija Lietuvoje
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 24 (2010): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Harald Wagner,
Prasmė – prasmės ieška – gyvenimo prasmė
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 17 (2006): Acta Paedagogica Vilnensia