Santrauka
Straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buities, darbo, tautosakos, papročių – veikusių tradicinę ugdymo raidą, reikia išskirti krikščionybės priėmimą (1375) ir raštijos gimtąja kalba atsiradimą Lietuvoje (1547). Ikikrikščioniškajam periodui būdingas glaudus žmogaus ryšys su gamta, papročiai ir žodinė tradicija. Vaiko nenutrūkstamais santykiais su natūralia aplinka formavosi pažiūros, idealai, pasaulėžiūra, atitinkanti to meto pasaulio suvokimą. Pagoniškojoje Lietuvoje tikrovė, kasdieninio gyvenimo faktai buvo „įvilkti" į magines, ritualines formas. Krikščionybė iš esmės pakoregavo pasaulėžiūrinius akcentus: vietoje daugelio garbinimo objektų iškeliama Dievo meilė kaip svarbiausioji liaudies ugdytoja. Įvedus krikščionybę, pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūros sąveikos procese kito požiūris į gyvenimo, ugdymo tikslus, žodinės tradicijos, šeimos tradicijų, ugdymo metodų paskirtį. Atsiradus spaudai gimtąja kalba, liaudies pedagoginė mintis pasipildė nauju turiniu. Nesant rašytinių šaltinių, liaudis per amžius atmintyje saugojo įvairių gyvenimo sričių žinias ir patyrimą, kurį perdavė kitoms kartoms. Spausdintas žodis pakeitė iš esmės šią praktiką, sudarė naujas sąlygas pedagoginei minčiai plisti. Liaudies pedagoginė išmintis plačiai atsispindėjo istorikų, etnografų, tautosakininkų (L. Jucevičiaus, S. Daukanto, M. Valančiaus) darbuose. Autoriai iškėlė tradicinio ugdymo idėjas ir patyrimą: gimtosios kalbos reikšmę, tautosakinę išmintį, sveiką gyvenimo būdą ir jo įtaką vaikui, šeimą kaip papročių, tradicijų puoselėtoją ir saugotoją, dorinių savybių – dievotumo, teisingumo, sąžiningumo, darbštumo ugdymą liaudies pedagogikos priemonėmis, pavyzdžio, pamokymų dorinę reikšmę.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Austėja Landsbergienė,
Apie L. Duoblienės knygos „Šiuolaikinė ugdymo filosofija” aktualumą
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 18 (2007): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Elvyda Martišauskienė,
Mokytojas kaip esminis mokymosi kokybės veiksnys: asmeninių priemonių plotmė
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 36 (2016): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Agnė Brandišauskienė,
Aušra Daugirdienė,
Jūratė Česnavičienė,
Ramutė Bruzgelevičienė,
Žemų mokymosi pasiekimų įveikos paieška: neurodidaktinės įžvalgos
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 44 (2020): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Rimantas Želvys,
Švietimo vadybos samprata ir plėtros tendencijos šiuolaikinėje užsienio edukologijoje
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 3 (1996): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Zanda Rubene,
Linda Daniela,
Dace Medne,
Ne ta ranka – ne toks vaikas: kairiarankių vaikų ugdymas sovietinėje Latvijoje
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 42 (2019): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Birutė Pociūtė,
Laima Bulotaitė,
Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė,
Konsultavimas mokykloje: keturių šalių konsultavimo profesionalų darbo ypatumų palyginimas
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 42 (2019): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Miglė Dovydaitienė,
Vaida Platkevičiūtė,
JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KONFLIKTŲ SPRENDIMO BŪDŲ IR VAIKO STATUSO GRUPĖJE SĄSAJOS
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 32 (2014): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Vincentas Lamanauskas,
Mokykla ir jos problemos mokinių akimis
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 4 (1997): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Evelina Undro,
Sigita Girdzijauskienė,
Gabių mergaičių mokymosi patyrimas bendrojo ugdymo mokykloje
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 43 (2019): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Stasė Valatkienė,
Kai kurie lyginamosios pedagogikos aspektai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 3 (1996): Acta Paedagogica Vilnensia