Tradicinės, „aktyviosios“ ir šiuolaikinės moderniosios pedagogikos lyginamoji analizė

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos šios pagrindinės mokyklinio ugdymo sistemų kryptys: tradicinė, “aktyvioji” ir modernioji. Remiantis lyginamąja anlize, straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai ugdymo principai, mokymo turinys, forma ir jo organizavimo metodai, požiūris į vaiką, reikalavimai pedagogui, pedagoginės sąveikos problemos ir jų sprendimai. Pagrindinė tokios analizės išvada ta, jog visos trys mokyklų sistemos yra susijusios tarpusavyje. Be to, nei XX a. pradžios „aktyvioji" veiklos, nei šiuolaikinė modernioji mokykla neegzistuotų be tradicinės Herbarto mokyklos, reformistinių srovių ypač kritikuotos, ir be klasikinės pedagogikos. Visos naujovės turi istorines ištakas, o praeities pedagogų teorijose, jų veikloje būtina ieškoti racionalaus, per amžius išliekančio grūdo. T ą tiesą diktuoja istorinis perimamumo principas.