Santrauka
Straipsnyje apžvelgiami akademinėje ir populiarioje spaudoje skelbti straipsniai apie grožinės literatūros vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Kaip atskaitos taškas pasirinkti 1990 metai, kadangi po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos ekonominė rinka ir akademinė aplinka gerokai pasikeitė, neišvengiamai darydamos įtaką vertimų paklausai ir pobūdžiui, vertimo darbų kokybei, darbo santykiams ir grožinės literatūros bei jos vertimų kultūros sanklodai. Išaugus grožinės literatūros vertimo paklausai ir verstinei literatūrai užgožus nacionalinę, kritika nespėja reaguoti į vertimų gausą. Taip pat kyla klausimas, ar nacionalinė kritika adekvačiai ir metodiškai aprašo, analizuoja ir komentuoja grožinės literatūros vertimo problemas. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – įvardyti kritinės ir akademinės analizės tendencijas, galinčias nužymėti gaires tolesniems moksliniams tyrimams, suformuluoti hipotezes bei apibrėžti temines vertimo mokslinių tyrimų grupes. Nors grožinės literatūros vertimų gausu, akademinė aplinka neskuba keisti programų ir vertimo teoriją dėstyti kaip atskirą dalyką. Gausesni ir nuoseklesni tyrimai galėtų suteikti pagrindą universitetinei vertimo studijų disciplinai. Straipsnyje kritinė ir analitinė medžiaga grupuojama temiškai pagal nagrinėjamas problemas, nurodomi teoriniai bei metodiniai vertimo kritikos trūkumai ir stokojamos grandys. Akivaizdu, kad lietuvių kritikos tradicija nevientisa (plėtojosi su dideliais istoriniais pertrūkiais), stinga didesnės apimties diachroninių ir lyginamųjų studijų, į jos akiratį nepatenka kai kurios itin svarbios metodinės priemonės bei vertimo klausimai (kad ir grožinio vertimo didaktika ir standartai). Kadangi šis apžvalginis darbas apie lietuvių grožinės literatūros vertimų kritikos postkolonijinę būklę yra vienas pirmųjų, jo autorė tikisi paskatinti akademinės bendruomenės dialogą šia tema, pritraukti daugiau dėmesio kritikos kultūrai, kuri daro įtaką vertimo kokybei ir vertimo teorijos raidai.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Daiva Aliūkaitė,
Tarmiškumo tvarumas Lietuvos regionuose: EMIC naratyvo kūrėjo perspektyva
,
Lietuvių kalba: Nr. 15 (2020): Lietuvių kalba
-
Kristina Jakaitė-Bulbukienė,
Neringa Micutaitė,
Kalbos redaktoriai: darbo prestižas, įtaka kalbai ir jaučiamos grėsmės
,
Lietuvių kalba: Nr. 18 (2023): Lietuvių kalba
-
Anželika Smetonienė,
M. Petkevičiaus katekizmo (1598) skoliniai: neaiškios kilmės slavizmai
,
Lietuvių kalba: Nr. 11 (2017)
-
Rūta Šlepikienė,
Nijolė Linkevičienė,
Autoriaus ir skaitytojo santykių raiška publicistinio stiliaus tekstuose: redakcinių straipsnių kokybinė analizė
,
Lietuvių kalba: Nr. 7 (2013)
-
Vytautas Kardelis,
Trys klausimai dėl lietuvių kalbos prozodinės sistemos
,
Lietuvių kalba: Nr. 11 (2017)
-
Jolita Ančlauskaitė,
Nurodymų raiška ir kaita priešmokyklinio amžiaus vaikų kalboje
,
Lietuvių kalba: Nr. 14 (2020): Lietuvių kalba
-
Sigita Jakimovienė,
(Ne)mandagumo raiška nusikaltimų diskurse: įvardijimo aspektas
,
Lietuvių kalba: Nr. 11 (2017)
-
Laura Kamandulytė-Merfeldienė,
Daiktavardžio paradigmų produktyvumas: skolinių morfologinio įforminimo ir fleksijų varijavimo analizė
,
Lietuvių kalba: Nr. 4 (2010)
-
Rūta Kazlauskaitė,
Žaibo vaizdinys lietuvių poezijoje
,
Lietuvių kalba: Nr. 12 (2018)
-
Inga Hilbig,
B. Ryvitytė. Lingvistinės pragmatikos įvadas
,
Lietuvių kalba: Nr. 5 (2011)